Naujų keraminių pjovimo įrankių atsiradimas reiškia technologinę revoliuciją – pirmą kartą žmonija padarė revoliuciją apdirbimo srityje, naudodama keramines medžiagas. Jau XX amžiaus pradžioje Vokietija ir Didžioji Britanija pradėjo siekti tradicinius anglinius įrankių plieno įrankius pakeisti keraminiais pjovimo įrankiais. Keraminės medžiagos dėl savo didelio kietumo ir didelio atsparumo-temperatūrai tapo naujos kartos įrankių medžiagomis. Tačiau keramiką riboja ir gerai žinomas-trapumas. Todėl keraminių pjovimo įrankių trapumo įveikimas ir jų tvirtumo didinimas per pastarąjį šimtmetį tapo pagrindine keraminių pjovimo įrankių tyrimų tema. Plečiasi ir keramikos pritaikymo spektras. Pagrindinė inžinerijos ir technikos bendruomenės pastangų kurti ir reklamuoti keraminius pjovimo įrankius priežastis yra ta, kad jie gali labai pagerinti gamybos efektyvumą; tai taip pat nulemia pasaulinis volframo išteklių, pagrindinio greitapjovio plieno ir cementuoto karbido komponento, išeikvojimas.
Devintojo dešimtmečio pradžioje buvo apskaičiuota, kad pasaulyje įrodytų volframo išteklių pakaks tik 50 metų. Volframas yra rečiausias išteklius pasaulyje, tačiau jo sunaudojimas pjovimo įrankių medžiagoms yra didelis, todėl volframo rūdos kainos nuolat auga ir per dešimtmečius išauga daug kartų. Tai tam tikru mastu taip pat paskatino keraminių pjovimo įrankių mokslinius tyrimus ir reklamą, o tai lėmė puikius pasiekimus keraminių pjovimo įrankių medžiagų tyrimų ir plėtros srityse. Medžiagos, naudojamos keraminiams pjovimo įrankiams, buvo aliuminio oksido keramika, aliuminio oksido-metalo keramika, aliuminio oksido-karbido keramika, aliuminio oksido-karbido keramika, aliuminio oksido-nitrido metalo keramika ir naujausi sėkmingai sukurti boro nitrido keramikos pjovimo įrankiai.